Poesia di Salvo Padrenostro - O' scuru o'scuru
O' scuru o'scuru pi'ttia
scrivu 'na curiusa poesia.
Nun sacciu comm'aja ffari
p'aviri un vasu ri tia;
allura, quannu m'assa iri a cuccari,
'nveci ri mittirimi 'n'du lettu,
pigghiu 'na pinna niura,
un fogghiu ri carta, e ci mittu
tutt'u mme affettu...E quannu
scrivu ka ti vurissi vasari,
pari ka 'tti vasu peraveru,
e mi mittissi a bbanniari! Dunca, 'sta poesia vè commu
'na bacchetta ri maggia...
E 'a tò bbucca fa cumpariri;
e i tò occhi 'ntra lustru e scuru
ju viju: commu kiddi ra 'atta sunu,
parunu lummati: forra mmai
tu vurissiti trasiri 'n'da mè stanza,
accussì ti sapissiti orizzontari
'n'du mè oscuru mari...
A' quannu a' quannu pi'ttia
scrissi 'sta smaniusa poesia,
nun sacciu comm'aja fari
pi' farittilla ricapitari!
Dummani, bedduraveru nun m'assa rivigghiari,
'u suli autu appizatu 'n'du cielu,
e quaccarunu m'assa spiari
picchì m'a staju addunniannu
'n'du lettu, ju accussì ci arrispunnissi:
"Stanotti aju già vistu 'u suli spuntari,
e ppaccammora mi vogghiu ripusari..."
Appoi, quannu mi susu, pigghiu 'u fogliettu,
'u strazzu in tanti pizitti, 'u jettu
'nda' l'aria o' bbarcuni e spettu
un sciusciu ri ventu ka pozza spirari.